Doc. dr. Marija Drėmaitė

marija-dremaite-63869058Atsiliepimas apie projektų vizijas, pristatytas diskusijoje

„Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“

2015 m. birželio 22 d.

Šiuolaikinio meno centro skaitykla, Vilnius

„Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“ – tai projektas, kurio tikslas sukurti unikalius, Kuršių nerijos dvasią atspindinčius mažosios architektūros kūrinius – autobusų stoteles.

2015 m. birželio 22 d. Šiuolaikinio meno centre savo architektūrines vizijas pristatė penkios architektų kūrybinės grupės: Aketuri architektai, Ambraso architektų biuras, DO architects, Simona Kazakauskaitė ir Aistė Aleksandrovienė, Vaiva Andriušytė.

Vizijų projektai vertinami atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1. Visuomeninis objektas; 2. Vietos charakterio akcentavimas; 3. Pritaikomumas; 4. Kompleksiškumas. Taip pat atsižvelgiama į šiuo metu galiojančius Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo dokumentus ir Kuršių nerijos, UNESCO Pasaulio paveldo vietos Išskirtinės visuotinės vertės (Outstanding Universal Value) aprašą. Pagrindiniai teritorijų planavimo dokumentai Lietuvoje – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (2012 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės,  ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų planas (2010 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo). Galioja Klaipėdos miesto savivaldybės bendrasis planas (2007 m.), Neringos savivaldybės bendrasis planas (2012 m.).

Apibendrinus visus penkis pristatytus projektus, galima pasakyti, kad:

  1. Visuomeninis objektas ir jo pritaikomumas sprendžia funkcines problemas. Visi penki dirbtuvių dalyviai atsižvelgė į skirtingų vartotojų (vietiniai gyventojai + poilsiautojai) poreikius. Visuose stotelių projektuose užtikrinama pagrindinė funkcija – komfortiškos laukimo sąlygos. Taip pat visuose projektuose yra pateikti pasiūlymai papildantys pagrindinę (laukimo ir apsisaugojimo nuo atmosferos poveikio) funkciją. Apibendrinus šias papildomas funkcijas ir jų poreikį kiekvienoje atskiroje stotelėje galima sukombinuoti multifunkcinius smulkiosios architektūros objektus, ypač orientuojantis į poilsiautojų poreikius (gėrėjimasis gamta, dviračių turizmas, naudojimasis technologijomis (Wi-Fi, el. prietaisų pakrovimo punktai, galbūt elektromobilių pakrovimo punktai, savitarnos paštas), kultūrinis ir ekologinis švietimas (informacinė medžiaga apie KN), buitiniai poreikiai (WC, saugyklos)).
  2. Vietos charakterio akcentavimas. Visi penki projektai ypatingai jautriai atsižvelgė į KN kaip saugomą gamtos paveldo objektą, stotelių projektuose akcentuoja lengvumą (lengvos konstrukcijos), perregimumą (stiklas), vietos charakterį siūlo spręsti panaudojant vietines medžiagas (medis) ir tradicine Kuršių marių žvejų informacine sistema (vėtrungės) grįstą grafiką. Tai neprieštarauja ICOMOS (UNESCO patariamosios organizacijos) 2013 m. patariamosios misijos ekspertų pastaboms, jog išsaugant senąją ir formuojant naująją Neringos architektūrą pirmenybė teiktina vietos, tūrių sandaros, medžiagų, technologijų autentiškumui. Tradiciniai pastatai, statybos būdai, medžiagos ir technikos nurodomi esminiais saugotinais Neringos kultūrinio kraštovaizdžio aspektais.

Visuose penkiuose sprendimuose siūloma šiuolaikiška architektūros estetika. Tai pagrįsta, kadangi autobusų stotelės yra naujo (XX a.) tipo statinys, nesietinas su tradicine tipologija. Juo labiau, kad smulkiosios architektūros (laikiniems) objektams, statomiems palei kelią, turėtų būti priimtina šiuolaikiška išraiška. Nauja architektūra Kuršių nerijoje turėtų atitikti tvarios raidos principus ir būti kontekstuali. Kopijų ir muliažų statyba menkintų Neringos kraštovaizdžio vertę.

(Pastaba iš KN tvarkymo plano: 4.4. rekreacinėse urbanizuojamose teritorijose už kultūrinių draustinių ribų statoma pagal senųjų vilų arba žvejų sodybų užstatymo pobūdį, pastatų analogus, interpretacijas, naudojamos atitinkamos medžiagos, puošybos elementai; naujų pastatų statyba vietoj sovietinių metų architektūros ar kitų teritorijai nebūdingų pastatų, kai naujo pastato statyba išryškintų, padidintų buvusio užstatymo unikalumą, galima, kai tai numatyta teritorinio komplekso (ne pavienio sklypo) detaliojo plano koncepcijoje, numatančioje teritorijos erdvinės struktūros ir architektūrinio formavimo reglamentus. Rengiant detaliuosius planus, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais siekiama nepažeisti teritorijos vertingųjų savybių, vertingų kraštovaizdžio elementų. Pastatai kitose vietose gali būti projektuojami (statomi), kai buvusiose vietose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, pasikeitusių gamtinių sąlygų (susiformavusių želdinių, pasikeitusios marių kranto linijos, šlaito briaunos).

  1. Kompleksiškumas. Visuose penkiuose projektuose yra atlikta maršruto analizė ir atsižvelgta į visą kelio atkarpą Kuršių nerijoje su 13 autobusų sustojimo vietų, aptartas sustojimo vietų apkrovimas ir poreikis, naudojimo ypatumai. Stotelių projektavimas sprendžiamas kompleksiškai. Dauguma projektų siūlo modulinę sistemą (nuo mažiausios stotelės iki didžiausios, panaudojant plėtrai modulinius elementus ir sprendimus). Tai yra galimas ir priimtinas sprendimas, pagrindžiant sustojimų naudojimo poreikiu. Galima kelti klausimą ar pagrįsta būtų kiekvienai iš šešių gyvenviečių projektuoti savitus, gyvenvietės charakterį atspindinčius objektus? Mano nuomone, tą gyvenvietės charakterį yra pakankamai sunku nustatyti, gyvenvietės tarpusavyje nedaug kuo skiriasi, tad toks detalizavimas nebūtinai yra tikslingas. Taigi yra galimi keli kompleksiškumo sprendimo variantai, iš kurių kraštutiniai būtų du – bendra tūrinė (modulinė) ir architektūrinė raiška visoms pakelės stotelėms, apjungiant ir sukuriant vientisą maršrutą arba individualūs sprendimai kiekvienos gyvenvietės stotelėms. Šį klausimą projektuotojai dar galėtų išgryninti diskusijose.

Doc. dr. Marija Drėmaitė

Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė

(fotografijos šaltinis)

 

Reklama
Doc. dr. Marija Drėmaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s